164 KILOMETRAS...

Man dažnai sako-''tik tau taip ir galėjo nutikti''..Šįkart susimąstau, o tai kuom kalti dar apie 30 žmonių kurie važiavo kartu tuo pačiu autobusu..O gal tarpe jų, buvo dar vienas kuriam irgi tik taip ir nutinka..Na žodžiu .Liaudies patarlė sako'' skūpas moka du kartus'' na aš nemokėjau, bet namo važiavau tikrai 2 kart ilgiau,nors tikslingai rinkausi autobusą vežantį trumpiau ir greičiau.Velykos dar viena proga nuvažiuot į uošviją visdėlto netoks jau trumpas atstumas,kad dažnai važinėtum.Išsiruošėm su chebryte pasisvečiavom pasikrovėm čemodanus ir namo namo...Visuomet rinkdamasi autobusą atsižvelgiu į laiką yra vežančių 4 valandas ir yra ''tik'' 3..taip kad visad taikau trumpesnį laiką.Du stabtelėjimai ir Kaunas beveik  ranka pasiekiamas beliko maždaug 60 kilometrų..Tik pyst ir autobuso elektronika užgeso ir opa stovim..Vairuotojas laksto su telefonu aplink autobusą ir po truputį tampa akivaizdu,kad toliau nebevažiuosim.. Kagi,lipam lauk ,geras oras plynas laukas galima po pievą palakstyt svarbiausia,kad gamta ant rimto reikalo nepašauktų..Pirmas momentas būna kai matai tik visumą,žmonių mąsę.Neužilgo stabteli kitas autobusas prigriebia važiuojančius į Vilnių na o kauniečiai yra kauniečiai, neprapulsim ,liekam laukti dar sekančio autobuso kuris turėtų pasirodyt horizonte po beveik 3 valandų..Štai tau rupužyte ir greitai pasieksiu namus, vadinasi..Likom maždaug 8 žmonių grupelė,tuos kurie išlipo į gryną orą turėjau progą nužiūrėti kiti taip ir liko tūnoti autobuse..Vaikai laksto aplik kolkas linksma.Juokiuos siūlau daryt pikniką ant žolytės juk dauguma iš tėvų važiuoja kas kiaušinių kas mėsytės turi..Susipažinau su smagiu žemaičiu-fainai tokios pažintys-nauji žmonės įdomūs gyvenimai ir šeip kartais sužinai tokių dalykų kuriuos nevisad gali viešoj erdvėj papasakoti...Užstrigom ties 164 kilometru visą gyvenimą turbūt jo jau ir nepamiršiu..Galiausiai sulaukėm kito autobuso-ką pastebėjau vairuotojai vežantys iš Klaipėdos į Vilnių rusakalbiai ir baisiai nemandagūs..fe. Įlipant naujas pažįstamas Marius beja vardu ( dar vienas pastebėjimas  berods  7  Marius nuo tos pusės teko pažint ) paklausė vairuotojo o į Kauną užsuksit- o anas suburbėjo tik kad mažiau klausinėtų...Na kažinau pasijuokėm kad į Vilnių dabar mumis nuveš ir tiek..Pravažiavom 9 fortą kaip ir turėjo ten išleist..Nestoja..O,apsidžiaugiau gal prie kito įvažiavimo į Kauną išleis nuo ten man namai daug arčiau...Važiuojam stebim kikenam, ot būtų jei tikrai į Vilnių nusivežtų, tektų tada iš ten mums keliaut namo..Sekantis įvažiavimas į Kauną ir vėl nestoja..Darosi nebejuokinga..Marius bėga iki vairuotojo klausia  ar neketina mūsų tik vežtis iki galo..O pasirodo šustrasis vairuotojas pamiršo mumis išlaipint..Greitai stoja, meta mus lauk ir nurūksta tolyn...Kur dėsies žmogus ,stovim vėl autostradoj su krūva krepšių..Laimėj Kaunas didelis miestas išlaipino mus jam dar nepasibaigus,braunamės per žoles krumynus,džiungles...nu gerai pagražinau  ėjom išmintu takeliu... Atsirandam miesto gale ir man jau smagu namai beveik čia pat..Tik va tiems kas pirmą kartą keliauja nebelinksma, nes į kurią pusę centras, o kur Savanorių rajonas ir nežino, reik bent įsivaizduot apskritai kur esi..Tada aš ,pasijutus skautų vadu greit sudiriguoju ( na prieš tai gerokai makaulę pasukus, nes paprastai sakau, kad aš nevietinė kai manęs klausia gatvės Kaune ) tau į kairę, tau į dešinę, o tave mielai sau pasilikčiau  ir lieku laukti kol mumis paims draugas..Žmogutis neseniai atrastas interneto platybėse ir iš eilinės pažinties likęs mano gyvenime..

Kartais gyvenimas krečia man pokštus...Žmones kuriuos sutinku ir kartais neįvertinu pasirodo yra labai vertingi...Nauji pažįstami tampantys tikrais draugais...Ir draugai liekantys pažįstamais...

Štai tokia vat Velykų istorija..