Uzlipau ant nuospaudos  netycia..bet turbut labai skaudejo,nes zmogus taip piktai sureagavo-kad tvojo man i nugara nespejus net atsiprasyt,siek tiek pasimeciau,bet vistiek kadangi esu isaukleta ruosiausi jau atsiprasyt,juk ne del mano kaltes autobusas stabde o as griuvau...bet ir pasisek tu man taip, kaip tik pataikiau vargsui zmogeliui ant kojos,neatrode piktas ir nelaimingas kad galetu sitaip uzsipulti..Na nurijau pykti-pamaniau,gal jam tikrai ten kokia gyvybiskai svarbi ir nelieciama vieta -na atsiprasysiu,bet staiga pribego dar piktesne bobulyte,pasirodo zmogelio mylima zmona ir kad prades rekt ant viso autobuso-kokia as bjauri vos nenuzudziau zmogaus ir kaip isvis dristu jos vyra liesti..Na spejau sumastyt tik ,kad laikas dingt is to nelemto autobuso...Nespejau! Atleke dar zmogelio dukterecia ir ta rekia saukia- jau nebegirdziu ka,po bobulytes klykimo lyg ir apkurtau ,dairausi gal visus draugus ir pazistamus susikvies kad mane suestu ..Mintys sukasi paselusiu tempu,autobusas stoja, soku, lekiu neatsigrezdama-ir taip ir nespejau atsiprasyt zmogaus-kad ir netycia bet labai ji uzgavau...Improvizacija-bet gyvenime labai daznai taip buna  

DAR  aciu Liolei uz sugundyma tortu- taip uzsimaniau,kad teko mano vargsui vyrui lekt i parduotuve,bet ko nepadarai del mylimo..