Jis augo vaiku namuose iki 10 metu,tada ji isivaikino.Sedejom  kavinukej ir plepejom apie si bei ta ir belenka.Ir kazkaip ir kazkodel isejo kalba apie motina apie butent motiniska meile..Ir man pasidare smalsu ar jis noretu pazinti tikraja motina kuri ji isnesiojo pagimde ir pamete...Kaip istikruju kartais sunku paklausti draugo atrodo tokio paprasto dalyko,sukau tema ilgai raciau, vingiavau ir galiausiai greituoju paklausiau-ar nenori suzinot ir pazint savo tikrosios motinos? Tiek neapykantos vien zvilgsnyje nesu macius ir turbut ilgai dar nepamatysiu-o atsakymas labai paprastas-NE neidomu ir nereikalinga.Kaip ziauru...Nors suprantu ji,as turbut ,irgi buciau tokios pat nuomones jei pamete ir nesidomejo buvau nereikalinga kodel man turetu rupeti..Bet..Kiek daug gyvenime bet..nesuprantu vieno-kaip galima palikti...Kokios gyvenime turi but aplinkybes, kad pamestum savo vaika-ta maza bejegi kniurksanti gniutuleli,kurio sirdele plake salia  tavosios,kuris nurimdavo glostinejant pilva ar smagiai ispirdavo labam ryte..

stai taip siandiena..

Zinau kad skaitai kartais mano mintis, todel kai kas ko nepasakiau i akis pasakiau cia..Kartais tyla iskalbingesne uz tukstancius zodziu-o as kartais bunu tikra karve nesugebanti patylet ...