Vieną kartą...nevieną ,o kaskart kai tik pagauna ikvėpimas kažką kurti tai būna ypatinga man pačiai...Kiekvienas darbas išglostytas,keik tik įmanoma išdirbtas ir  svarbiausia su gerom mintimis-niekad nedirbu jei nešviesi galva ,kartais pradėjus kažką daryt suskamba telefonas nutraukia eigą ir būna tokių momentų kad mintis nerealizuojama. Būna kad matyta viziją atrandu jau išpidytą nors ją mintyse gaminau keletą dienų...O dar būna, kad atsigulus vakare ir nusiteikus miegui vos užmerkiu akis ir matau vėrinį ar veltinį-keliuosi ,einu darbuotis ir nesvarbu, kad ryte anksti keltis i darbą..Sunkiausia yra dirbti su užsakymais-reik daug bendrauti su žmogum, kad bent minimaliai suprasti jo mintis,viltis,svajones-būna ir konkrečių norų, bet ir tiems reik įkvėpimo, aistros...Nemoku dirbti tam kad ,reikia ,ar šeip va turiu vilnos ir reik ja sunaudoti...Paskutinis mano vėrinys labai įpatingas man pačiai ir ten nėra nei vieno prabangaus elemento-bet tiek širdies idėjau, kad tikiu ir labai tikiuosi jog jis bus laimės talismanas mano brangiai draugei,žmogučiui kurį neseniai sutikau savo gyvenime ir be jos jau neisvaizduoju kasdienybės-kurią labai myliu ir pykstu tuo pačiu, nes paliko mane išvyko kaip ir dauguma i užsienį...Marija tavo vėrinys aistringas,su daug meilės ir širdies,su priminimu apie vaikučius,su trupučiu tamsos,su šviesos kristalais nuo kuriu lūžtant saulės spinduliams susidaro vaivorykštė ir jei tikėti prietarais ,tai turėtų atnešti tau laimę-ko labai labai tau linkiu...

grižk...