Dienoraščio įrašas: 2012-08-23
irmuzele 7 • 8 • 0
Sakoma akys sielos veidrodis-ania...
Visą gyvenimą sulaukiu kritikos kad esu žudanti žvilgsniu-kad ir kokioj situacijoj bebūčiau vistiek užkliuva mano akys.Rodos žiūriu švelniai į mylimąjį ,o tas jau žiū ir išsigąsta lyg būtų kažką pridirbęs- velniai žino gali ir pridirbo... Iškart klausia- ką -kas- negerai...O aš, nu ką aš - vargšė- juk bandžiau nutaisyt meilės kupiną žvilgsnį..Jau susitaikiau, kad dažniau atrodau pikta nei laiminga- ir beto kartais gyvenime tai praverčia ypač stovint parduotuvės eilėj su vaikais ir žiūrint tiesiai miegančiai kasininkei į akis.Bet čia ne apie mane...Noriu pasipaskoti-o kur pasakoti jei ne internete 
. Paskutiniu metu vis dažniau prie durų sulaukiu svečių-na aš visad deklaruoju, kad draugams mano namų durys atviros bet kuriuo paros metu,bet va ne draugų sulaukiu o prašinėtojų- paprašaikų- taip juos vadinu. Ateina vienas- gal kruopų turi- gali -duok...Ateina kitas -gal drabužių- turi- gali -duok..Trečias...Jau pradėjau nebeatidarinėti durų tiesiog parėkiu -ko nori ir liepiu čiuožt..Nu tokia -tipo baisi boba čia gyvena-nėr čia ko ,nes žiū, kad pati tuoj eisiu prašyt...Vakar atėjo babytė-pavadinkim ją taip - tokia miela-gerų žydrų akių.Atidariau duris tik iš inercijos nes laukiau draugytės. O ji man- laba diena geroji malonioji- aš jai -nu ... Žiūriu ir galvoju nu galiu juk aš pasidalinti...Juk mokina ten kažkas kažkur, kad prašančiajam duok ( čia daugiau apie išmaldą- galioja ne visose gyvenimo situacijose.... ) Pasidalinau obuoliais iš sodo- ekologiški skanūs...Tokia gera pasijutau... Po kiek laiko išsiruošiau su mažium pas daktarus,nuėjom į sustojimą laukiam troleibuso-žiūriu ateina ta pati bobutė aš dar lyg šypsotis jai ,matau tašė gerokai pasunkėjus-na galvoju gerai ,kad ne vien tik egoizmu vadovaujuosiu gyvenime va yra ir daugiau kažką sušelpusių...Nu ir ką sau galvojat būtų gražus pasakojimas-mano akys piktos jos geros- bla bla bla...O ta babūsia- taip taip ji jau nuo šios pasakojimo dalies pavirsta babūsia...Atėjus į sustojimą užsirūko..Tai pirma..pasitraukiu su vaiku į šalį .O ji atsisuka ir sako- oij oij pamanykit poniutei smirda..Na aš beveik urzgiu viduje,bet kadangi esu su vaiku ir turiu rodyt gerą pavizdį tik nutaisau savo žvilgsniuką anaiptol nieko gero nežadantį ir nieko nesakius atsitraukiu dar...O ji ,ta gražių gerų akių sena š... atsidaro savo maišelį ir atsistojus prie šiukšliadėžės ištraukus keletą drabužių juos išmeta...Nu rūpužė galvoju...Kažkas juk atidavė vien dėl gerumo vien todėl, kad gal jai jų labiau reikėjo... Tai va durų daugiau neatidarysiu...
Reziumuojam- akys visdėlto nevisose gyvenimo situacijose yra sielos veidrodis ir nevisad galima pasikliauti žmogaus žvilgsniu...geros dienelės mielieji 
graziniux • 0
na tikriausiai ne tu viena gera sirdi parodei tik manes ne prie duru paprase,o gatveje,tokia suvargusi pasirode,verkia mat pinigine pavoge,neturi su kuo gryzt,pagailo senuciukes,daviau kelis litus,dar ir 'adresa' savo sako,neva atvaziuok tikrai atiduosiu..ir ka sau manai,gal po kokio pusvalandzio ziuriu,ogi mano senuciuke alu triubija,ir vaziuoti pasirodo niekur nebereikia...as taip kartais pagalvoju per tokius zmogelius kai kam rimtai i beda pakliuvusiam pagalbos rankos nebeistiesiu,praradau pasitikejima...ir zinai kaip sako mano seimos nariai...visiems geras nebusi,kai reiks paciai istiest pagalbos ranka vargu ar sulauksi pagalbos
Aidas • 0
Irmuže juk dabar aktoriams ne pyragai kur jie su savo artistiškumu dėsis eina ir vaidina už bet kokį atlygį
Kristut • 0
Užuojauta,Irmuže Aš jau seniai atidariusi duris sakau,kad nieko neturiu iš pašalpų gyvenu ir pati dar paklausiu,ar duotų man kas ką jei eičiau aš taip per butus, tai akys tik išlipa ant kaktos Pas mus čigonės labai lenda, vaikus tąso su savimi, man tai tų vaikų gaila Finale, kai tvarkau spintas,kas nereikalinga rūbų nešu į Caritą, ten ir pasiunčiu paskui visokius prašinėtojus
eziukstis • 0
O dirbti žmonės nelabai nori, žiūriu, kad prašinėtoju visur, kur bepasisuksi. Tai čigonės 6 metus nėščios, tai babulės, tai bomžai mėlynom nosim...
Siesta • 0
Siaubas kokia baisi istorija... Tikrai po to negali zinot, ar tik is inercijos prasineja, ar tikrai sunku. Man atrodo tiems, kam tikrai sunku - neina ir neprasineja.
Pas mus rajone irgi viena moterike vaikstineja po butus, nesa parduoti megztas kojines, jei atsisakai pirkti - papraso suselpt, kadangi visa seima su veltom tapkem - kojiniu is jos nepirkdavau, pradzioj suselpdavau, bet kai likau be darbo ir veldavau po 16 val. per para, kad padengti paskolas, vaikus ismaitinciau ir kt., ir kai pasakiau, kad suselpt negaliu, nes pati be darbo - gavau iatgal kaip slapiu skuduru, atseit, kad ir kaip man sunku - jai vistiek sunkiau. Nu tai biski pikta pasidare, kaip kazkas gali spresti, nebudamas to zmogaus kailyje. As ariu tikra ta zodzio prasme, kad islaikyt seima, o kazkam uztenka tik ranka istiest. Zodziu pasimokiau, dabar tiesiog neturiu ir neduodu
eziukstis • 0
Siesta, man panaši istorija buvo. Dar į mokyklą ėjau, prieš Kalėdas kaip tik laikas buvo, kai jau ieškoaju dovanėlių artimiems už nuo mokyklos pietų sutaupytus pinigus, ir toks bomžas sėdėdavo prie parduotuvės. Nu, galvoju, kad jau juodai geri, tai užsimerksiu, bet Kalėdom gali iš užsikąsti kažkuo. Nupirkau skanų batoną su sviestu ir česnaku, ir atidaviau dar šiltą, o jis man, ką tavo manymu? Sako: Eik tu n...
Nuo tada jau nieko elgetom nebeduodu, kad ir kokie vargšai atrodo.
virgule • 0
Gerasirde moteris prasanciai dave produktu.Ta pacia diena savo uogienes rado pagriovy prie pat namu.Bet vistik geriau duoti,negu prasyti.Tik kaip atskirti kam duot,okam ne?