irmuzele

Dienoraščio įrašas: Dilema

261

 

Vakaro pasiskaitymui

DILEMA

Priešistorė-turim kaimynę tokią a'la totorę a'la kinietę žodžiu senmergę..Amžiais aiškina apie tvarką apie tylą apie kvapus laiptinėje. Na kai žmogus neturi ką veikti ką jai daugiau ir bedaryti gyvenime..Igrįsus praktiškai visiem kaimynam.Žodžiu- vasara karšta belenkaip vienintelė mintis greičiau namo ir į dušą, ėjau namo prasilenkėm pirmam aukšte pasisveikinom ir aš į liftą ,ir vualia namai namučiai..Staiga skambutis į duris-atidarau o ten ji-ir riksmas-'' tu storą šikną nesugebi apie save tvarkos žiūrėt ( mano akys didelės nu ne už šikną žinoma didesnės, bet vistiek ) -aš mačiau ėjai laiptinė buvo švari ,o kai tu nuėjai pilna popierių-aš dar vis apakus, nes nesuprantu apie ką ji šneka-tuo metu ji man tėškia į veidą vieną reklaminį popiergalį ir toliau savo varo-per savo storumą nematai kur eini ką čia mėtai sunku pasilenkti ir pakelti..Tada jau pagaunu kampą šoku į gynybą ir uždarau duris..O ta..nu ta..žodžiu supratot ( cenzūra ) -abiem rankom trankyt man duris ir toliau rėkia..Man netik prakaitas kūną graužią juk visdėlto lauke + 34 buvo ,bet jau ir garas per smegeninę eina atlapoju duris anoji rupūžė spėja atšokt, bet jau truputį susivokia, kad gali jai geruoju nesibaigt pasitraukia per saugų atstumą-pradedu staugti ir aš-visų pirma tas popiergalis lyg ir gulėjo visų antra ne jos reikalas ,visų trečia lai atšoka nuo durų ,nes kitaip čiuoš laiptais žemyn jei neturi ką veikt... Čia tokia truputį mandagesnė versija ,nes šiaip mano rėkimą draugai žino-kaip kvatot garsiai moku taip ir rėkt..Šoka kaimynka į liftą ir laimingai pasiekia savo butą.. Nu va ramu, gyvenu beveik visą vasarą nematau jos ( įtariu slapstosi ) Galvoju nesisveikinsiu ignoruosi kebenemat.. Šiandien skubu bėgu į budėjimą šoku į liftą...ir ką? ogi manoji storos subinės matuotoja stovi... Aš žmogus mandagus-labadien iš inercijos sakau..Ir kiek jai džiaugsmo!!! Puola apkabina mane ( dievaži koks meilės priepuolis ) ir klausia ar nepykstu-atsakau ,kad nėra dėlko pykt gyvenimas pertrumpas, kad laikyt pyktį.. ( o mintyse galvoju blyn juk planavau išvis nesišnekėt su ja tai bent ramu būtų ) Ji vis dar laiko mane savo glėbyje ir čiulba beveik į ausį - va matai kaimyne kaip gerai apvalūs minkšti žmonės labai geri būna tai ne tie kurie kaulėti.... Pirmas aukštas -pagaliau! Ji mane paleidžia ir aš nuskuodžiu ..O eidama visą kelią šypsausi durna šypsena ir niekaip nesuprantu-tai aš stora ar apvali-štai kur dilema?

fancycolor 2

Pralinksminai O dilema dėl storumų - apvalumų, turbūt sprendžiama pagal nuotaiką

editaru 1

moteriškę turbūt visą vasarą sąžinė griaužė, kad taip glėbesčiuotis puolė smagi istorija, ačiū